Susipažink su viktorinoje naudotais kūriniais ir jų autoriais
Kęstutis Grigaliūnas
Regis, mažakalbiam menininkui kūryba atstoja pačią kalbą, todėl jis yra prikūręs tiek, lyg būtų nugyvenęs ne vieną gyvenimą. Jei jau menininką pagauna mintis, tai virsta apsėdimu, kuris baigiasi tik tuomet, kai būdas ar tema būna išsemiama iki dugno.
Kęstučio Grigaliūno kūryboje menas panašus į maniją arba misiją. Autoriaus darbuose yra daug išorinio žaismingumo: imituojamas komiksų ar vaikiškų knygelių nuotaikingumas, naudojamos ryškios, džiaugsmingos spalvos, patrauklios formos. Tačiau pirmo įspūdžio optimizmą visur ir visada iš vėžių išmuša daugiau ar mažiau paslėpta ironija. Užrašai ar vaizdai priešingai vaizdavimo būdui kalba visai ką kitą.
Viktorinoje naudotas kūrinys
Šiame K. Grigaliūno kūrinyje pavaizduotas leopardas šmirinėja aplink Vilniaus arkikatedrą!
Kęstutis Grigaliūnas
Vilniaus katedros bestija, 2007
Drobė, akrilas, 160 x 200 cm.
MO muziejaus kolekcija
Antanas Sutkus
Ankstyvuoju kūrybos laikotarpiu Antanas Sutkus sukūrė bene labiausiai užsienyje jį išgarsinusią fotografijų seriją „Jeanas Paulis Sartre’as ir Simone de Beauvoir Lietuvoje“. 1965 metais penkių dienų viešnagės Lietuvoje metu, garsiąją prancūzų porą kartu su rašytojais Eduardu Mieželaičiu ir Mykolu Sluckiu lydėjęs A. Sutkus Nidoje užfiksavo ekspresyvų filosofo Sartre’o įvaizdį, kuris įsiminė ir yra atpažįstamas įvairiose pasaulio šalyse.
O jei norėtumei trumpai ir koncentruotai – skaityk pasakojimą MO tinklaraščio įkvėpimuose.
Viktorinoje naudoti kūriniai
Šiose A. Sutkaus nuotraukose užfiksuoti Jeanas Paulis Sartre’as ir Simone de Beauvoir Nidoje 1965 metais.
Antanas Sutkus
J. P. Sartre ir S. de Beauvoir Lietuvoje. Nida, 1965
50 x 60 cm.
MO muziejaus kolekcija
Antanas Sutkus
J. P. Sartre Lietuvoje. Nida, 1965
37,8 x 28,8 cm.
MO muziejaus kolekcija
Įdomu! Pagal šią A. Sutkaus darytą Sartre’o fotografiją netgi sukurta rašytojo skulptūra, stovinti Paryžiuje prie Nacionalinės bibliotekos, o nuo 2018 metų birželio mėnesio panaši bronzinė Sartre’o skulptūra „Prieš vėją“ (aut. Klaudijus Pūdymas) atsirado ir Lietuvoje, Nidoje ant Parnidžio kopos.
Trumpas videopasakojimas apie Antaną Sutkų.
Taip pat kviečiame klausytis pokalbio su šiuo ypatingu lietuvių fotografu.
Įdomu? Tavęs dar laukia II, III ir IV šio pokalbio dalys!
Jas rasi čia:
Arūnas Vaitkūnas
Arūnas Vaitkūnas savitai tęsia europietiškosios ir lietuviškosios ekspresionistinės tapybos tradiciją, kurioje meno kūrinį formuoja motyvas, kompozicija ir aliejinės tapybos materija. Labiausiai autorių išgarsino dramatiški apleistų laiptinių paveikslai.
A. Vaitkūną galima apibūdinti kaip tikrą menininką klajūną, kuris išvaikščiojo akimis tyrinėdamas, po to piešdamas ir tapydamas senus Vilniaus, Kauno kvartalus ir vietoves visoje Lietuvoje.
Viktorinoje naudotas kūrinys
A. Vaitkūnas šiame paveiksle vaizduoja namą Kauno miesto rajone Vilijampolėje, kuris vietinių šnekamojoje kalboje dar vadinamas Slabotke.
Arūnas Vaitkūnas
Namas Slabotkėje. Kaunas, 1989
Drobė, aliejus, 38 x 46 cm.
MO muziejaus kolekcija
Vytautas Balčytis
Fotomenininkas Vytautas Balčytis – tylus, kantrus stebėtojas, jo žvilgsnis apčiuopia tai, kas nereikšminga, neišvaizdu, užsilikę ir pamiršta. Jis pasakoja pašnibždomis, pasitelkdamas mažus paveikslėlius, tačiau suteikia iš pažiūros atsitiktiniams dalykams egzistencinę svarbą.
Žiūrėti į V. Balčyčio fotografijas – tai tas pats kaip raustis sovietmečio pabaigos kartos atmintyje, pažadinti prisiminimus. Šiai kartai priklausantis žiūrovas patiria palengvėjimo momentą, galėdamas konstatuoti: buvo kaip tik taip.
Viktorinoje naudotas kūrinys
V. Balčyčio darbų pavadinimai, kuriuose pažymima tik vieta ir data, atrodo lyg dienoraščio nuotrupos. Šioje fotografijoje iš ciklo „Lietuvos miesteliai“ vaizduojama Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, esanti Anykščiuose.
Vytautas Balčytis
Anykščiai. Iš ciklo „Lietuvos miesteliai“, 2005
15,7 x 23,5 cm.
MO muziejaus kolekcija
Rimtautas Vincentas Gibavičius
Užtenka išgirsti, su kokiu susižavėjimu ir pagarba kolegų yra tariamas Rimtauto Vincento Gibavičiaus (tarp savų vadintas Gibu) vardas, jog suprastum, kad tai buvo neeilinė asmenybė.
Grafikas buvo autoritetingas mąstytojas ir technikų žinovas, eruditas, ypač domėjosi istorija, mėgo keliauti, aktyviai dalyvavo parodose ir meno bendruomenės veikloje. Tai perfekcionistas, kūręs ne tik intelektualią ir poetišką grafiką, bet ir scenovaizdžius teatrams, plakatus, freskas (grafitus) ant Vilniaus Universiteto sienų.
Viktorinoje naudoti kūriniai
Rimtautas Vincentas Gibavičius medžio raižinių ciklui „Vilnius“ sukūrė net 200 darbų!
Menininkas nepaprastai žavėjosi Vilniumi: net po daugybės kelionių Lietuvos sostinė jam išliko pačiu gražiausiu ir ypatingiausiu miestu. 1964 m. pradėtame cikle „Vilnius“ autorius nuosekliai išraižė visas istoriškai svarbias miesto panoramas, išvalydamas jas nuo buities ir žmonių – fiksuodamas vien architektūrinę muziką.
Rimtautas Vincentas Gibavičius
Aušros vartai. Iš ciklo „Vilnius“ (26 / 200), 1964
Medžio raižinys, 50 x 50 cm.
MO muziejaus kolekcija
Rimtautas Vincentas Gibavičius
Onos ir Bernardinų bažnyčios. Iš ciklo „Vilnius“ (30 / 200), 1967
Medžio raižinys, 50 x 50 cm.
MO muziejaus kolekcija
Algimantas Kunčius
Algimantas Kunčius – vienas ryškiausių Lietuvos fotografijos mokyklą formavusios kartos atstovų. Su šia mokykla fotomenininką siejo ne tik dalyvavimas reikšminguose įvykiuose bei organizacinėje veikloje. Jo kūrybos bruožai taip pat įkūnijo mokyklai būdingą pasaulėvaizdį.
Tai ypač ryšku ankstyvuosiuose A. Kunčiaus kūrybos cikluose. Viena žymiausių jo fotografijų serijų – „Sekmadieniai“ (1968–1985), kuri dėl numanomų religinių motyvų tarybiniu laikotarpiu netgi buvo cenzūruojama.
Viktorinoje naudotas kūrinys
Minėtame A. Kunčiaus cikle „Sekmadieniai“ pastebimas Lietuvos fotografijos mokyklai būdingas dėmesys kaimui ir jo tradicijoms. Čia reportažiškai įamžinti šventadieniai šalies kaimuose ir prie jūros, Palangos paplūdimyje, kur iš poilsiautojų minios išsiskiria šventiškai pasipuošusių, iš atlaidų atvykusių žmonių figūros.
Algimantas Kunčius
Palanga, 1977
30 x 40 cm.
MO muziejaus kolekcija
Dalia Kasčiūnaitė
Tapytojos, grafikės, poetės Dalios Kasčiūnaitės paveikslai labai dekoratyvūs, bet juose svarbus ir pasąmonės žaismas. Kūriniai gimsta iš jos vidinių išgyvenimų, nuotaikų, aplinkos stebėjimo ir pačių pirminių raiškos priemonių – spalvos, formos, linijos žaismo.
„Mane vedžioja mano vidus. Tepi pirmą spalvą ant baltos drobės ir jau tave vedžioja – ir nepaaiškinsi niekam, kodėl taip yra. Būna kažko šviesaus nuojauta, o išeina visai priešingai – sunkus, tamsus, niūrus paveikslas. Nieko negaliu suplanuot, nepasidarau net eskizo. Jis mane varžo“, – apie nenuspėjamumą kūryboje pasakoja menininkė.
Viktorinoje naudotas kūrinys
Šiame paveiksle menininkė vaizduoja Žvėryną, vieną gražiausių Vilniaus mikrorajonų. Autorė čia – vietinė, mokėsi Vilniaus Žvėryno gimnazijoje, tuo metu Vilniaus 15-oje vidurinėje mokykloje.
D. Kasčiūnaitė pasakoja, kad Žvėrynas, su spalvotais namais obelų apsupty, jai atrodė labai tapybiškas. Kaip manai, kokios dar detalės leidžia atpažinti šį mikrorajoną?
Dalia Kasčiūnaitė
Ruduo Žvėryne, 1976
Drobė, aliejus, 80,5 x 100 cm.
MO muziejaus kolekcija
Apsilankyk Dalios Kasčiūnaitės dirbtuvėje!
Dailininkę kalbina menotyrininkė Raminta Jurėnaitė.
Leonas Linas Katinas
Dėl sovietmečio draudimų ir apribojimų architekto profesijos atsisakiusiam Leonui Linui Katinui tapyba – laisvės ir eksperimentų laukas. Menininkas žaidybiškai ir ironiškai laužė nusistovėjusias normas.
Anot Lietuvos dailėtyrininko Viktoro Liutkaus, menininkas „yra amžinas nenuorama, provokatorius, nenusikerpąs plaukų vyngėrys, visokių kultūros tekstų ir žemiškų kontekstų interpretatorius, sumanymų skleidėjas Vilniuje ir provincijoje. Jeigu dabartinės Lietuvos dailės atstovų tarpe pradėtume ieškoti kūrėjo, kurio darbuose ir veikloje jungtųsi dar sovietmečiu brendusi ir išsaugota avangardo dvasia su šių dienų meno raiškos laisve, atsimuštume į L. Katiną.”
Viktorinoje naudotas kūrinys
Būdamas jaunas, Linas Katinas mėgo motociklu lakstyti laukais ir miško takais. Tokių pasiutusių kelionių metu jis išnaršė visą Lietuvą ir atrado vienintelį saloje įsikūrusį šalies miestelį – Rusnę. Jo pievos geltonavo žydinčiomis pienėmis. Štai kodėl šis Lino Katino kūrinių ciklas vadinasi „Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš“.
O jis ypatingas ne tik tuo, kad jame panaudotos gyvos pienės. Kūrinį sudaro net septynios dalys! Tiek, kiek jo pavadinime yra žodžių, kiek savaitėje – dienų. Net gėlių kompozicija čia simbolinė: kiekviename ciklo paveiksle žiedų skaičius reiškia savaitės dieną!
Leonas Linas Katinas
Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš. I, 1971
Kartonas, aliejus, pienės, 61 x 81,5 cm.
MO muziejaus kolekcija
Leonas Linas Katinas
Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš. II, 1971
Kartonas, aliejus, pienės, 81 x 66 cm.
MO muziejaus kolekcija
Leonas Linas Katinas
Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš. III, 1971
Kartonas, aliejus, pienės, 65,5 x 58 cm.
MO muziejaus kolekcija
Leonas Linas Katinas
Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš. IV, 1971
Kartonas, aliejus, pienės, 82 x 50,5 cm.
MO muziejaus kolekcija
Leonas Linas Katinas
Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš. V, 1971
Kartonas, aliejus, pienės, 121,5 × 75 cm.
MO muziejaus kolekcija
Leonas Linas Katinas
Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš. VI, 1971
Kartonas, aliejus, pienės, 81,5 x 56 cm.
MO muziejaus kolekcija
Leonas Linas Katinas
Septynios Dienos Rusnėje arba Pienių Žydėjimas prieš. VII, 1971
Kartonas, aliejus, pienės, 81 x 61,5 cm.
MO muziejaus kolekcija
Taip pat klausykis pokalbio su Leonu Linu Katinu, kuriame tapytojas dalinasi gyvenimiška patirtimi ir pasakoja apie kūrybą.